Kaip išsirinkti kremą nuo saulės: viskas ką reikia žinoti apie SPF

SPF kremas – vienas svarbiausių kasdienės odos priežiūros žingsnių, tačiau apie apsaugą nuo saulės vis dar sklando daug mitų. Ką reiškia SPF skaičiai, kuo skiriasi apsaugos lygiai ir kodėl kremą nuo saulės rekomenduojama naudoti kiekvieną dieną? Šiame straipsnyje sužinosite, kaip veikia apsauga nuo saulės, kuo skiriasi apsaugos nuo saulės priemonės, kokie mitai apie SPF kremą yra klaidingi ir kaip užtikrinti tinkamą odos apsaugą.

Kas yra SPF kremas?

SPF kremas – tai apsaugos nuo saulės priemonės rodiklis, parodantis, kaip efektyviai ji apsaugo odą nuo UVB spindulių, kurie yra pagrindinė odos nudegimų saulėje priežastis. Kuo didesnis SPF skaičius, tuo didesnę apsaugą nuo UVB spinduliuotės suteikia priemonė. Pavyzdžiui, SPF 30 sulaiko apie 97 %, o SPF 50 – apie 98 % UVB spindulių. Svarbu suprasti, kad SPF rodiklis neparodo apsaugos nuo UVA spindulių. Todėl veiksminga apsauga nuo saulės turėtų būti plataus spektro, t.y. apsauganti tiek nuo UVB, tiek nuo UVA spindulių. Tokios priemonės padeda sumažinti saulės nudegimų, priešlaikinio odos senėjimo, pigmentacijos pokyčių ir odos vėžio riziką.

UV spinduliai ir jų žala

Saulės skleidžiama ultravioletinė (UV) spinduliuotė yra viena svarbiausių išorinių aplinkos veiksnių, darančių įtaką odos būklei. Atsižvelgiant į bangos ilgį, ultravioletiniai spinduliai skirstomi į UVA, UVB ir UVC. Kiekvienas jų odą veikia skirtingai.

• UVA spinduliai – sudaro didžiąją dalį žemės paviršių pasiekiančios ultravioletinės spinduliuotės. Jie prasiskverbia į gilesnius odos sluoksnius (dermą), kur skatina oksidacinį stresą ir laisvųjų deguonies radikalų susidarymą. Dėl to pažeidžiami ląstelių baltymai, lipidai ir DNR, spartėja kolageno bei elastino irimas, todėl formuojasi raukšlės, mažėja odos elastingumas ir atsiranda pigmentinių dėmių. UVA spinduliai taip pat gali slopinti odos imuninį atsaką, prisidėti prie fototoksinių ir fotoalerginių reakcijų bei skatinti fotokarcinogenezę, taip didindami odos vėžio riziką. Šie spinduliai veikia visus metus, prasiskverbia pro debesis ir įprastą langų stiklą, todėl odą veikia net būnant patalpose ar debesuotomis dienomis.
• UVB spinduliai – daugiausia veikia epidermį (viršutinį odos sluoksnį) ir yra pagrindinė odos nudegimų saulėje priežastis. Jie gali pažeisti odos ląstelių DNR, skatinti odos pigmentacijos pokyčius, slopinti vietinį odos imuninį atsaką bei didinti odos onkologinių ligų, įskaitant odos vėžį, riziką. Kita vertus, UVB spinduliai yra būtini vitamino D sintezei odoje. Jų intensyvumas didžiausias pavasario ir vasaros mėnesiais, ypač vidurdienį, kai saulė yra aukščiausiame taške. Skirtingai nei UVA spinduliai, UVB spindulius iš dalies sulaiko debesys ir įprastas langų stiklas, todėl jų poveikis patalpose yra gerokai mažesnis.
• UVC spinduliai – tai trumpiausio bangos ilgio ir didžiausios energijos ultravioletiniai spinduliai. Šie spinduliai yra patys pavojingiausi. Natūraliomis sąlygomis jų beveik visiškai nepraleidžia žemės ozono sluoksnis, todėl jie nepasiekia odos. Vis dėlto dirbtiniai UVC šaltiniai naudojami, pavyzdžiui, dezinfekavimo įrenginiuose, todėl tiesioginis jų poveikis gali būti pavojingas odai ir akims. Šie spinduliai, gali sukelti odos eritemą – ūminę uždegiminę odos reakciją, pasireiškiančią paraudimu, padidėjusiu jautrumu, skausmingumu ar deginimo pojūčiu. Esant intensyvesniam poveikiui gali atsirasti pūslės, odos pažeidimai, o akims – fotokeratitas (ragenos ir junginės pažeidimas), todėl dirbant su UVC spinduliuotę skleidžiančiais įrenginiais būtina naudoti tinkamas apsaugos priemones.
• Infraraudonoji (IR) spinduliuotė – sudaro didelę saulės spinduliuotės dalį ir yra pagrindinis šilumos šaltinis, kurį jaučiame kaip karštį. Ji prasiskverbia į gilesnius odos sluoksnius ir gali sukelti odos įkaitimą (šiluminį stresą). Dėl to odoje didėja oksidacinis stresas, kuris gali prisidėti prie kolageno ir elastino irimo. Tai ilgainiui gali skatinti odos elastingumo mažėjimą ir priešlaikinį senėjimą. IR spinduliuotės poveikis gali sustiprinti ir kitų saulės spindulių, ypač UV, daromą žalą.
• Matomoji šviesa – tai žmogaus akimi matoma elektromagnetinio spektro dalis. Nors ilgą laiką buvo manoma, kad ji odai nekenkia, naujausi tyrimai rodo, jog didelės energijos matomosios šviesos poveikis gali skatinti pigmentacijos pokyčius, ypač tamsesnio odos fototipo žmonėms.
• Mėlynoji šviesa – tai didelės energijos matomosios šviesos dalis, kurią skleidžia ne tik saulė, bet ir įvairūs elektroninių ekranų bei LED apšvietimo šaltiniai. Didžiausią poveikį odai daro saulės skleidžiama mėlynoji šviesa. Naujausi tyrimai rodo, kad ji gali skatinti oksidacinį stresą, laisvųjų deguonies radikalų susidarymą ir neigiamai veikti odos ląsteles, taip prisidėdama prie priešlaikinio odos senėjimo bei hiperpigmentacijos, ypač asmenims, turintiems tamsesnį odos fototipą. Nuo mėlynosios šviesos veiksmingiausiai apsaugo apsaugos nuo saulės priemonės, kurių sudėtyje yra nepermatomų mineralinių pigmentų, pavyzdžiui, geležies oksidų, nes įprasti cheminiai UV filtrai apsaugą nuo mėlynos šviesos suteikia ribotai. Tokios priemonės ypač naudingos siekiant sumažinti fotodermatozių, tokių kaip melazma, paūmėjimo riziką. Papildomai rekomenduojama naudoti vietinio poveikio antioksidantus, pavyzdžiui, vitaminus C ir E ar kitus antioksidacinius junginius, kurie padeda neutralizuoti laisvuosius radikalus ir mažina oksidacinio streso sukeliamą žalą odai.

Siekiant užtikrinti veiksmingą odos apsaugą nuo saulės spinduliuotės, rekomenduojama rinktis plataus spektro priemones. Jos apsaugo tiek nuo UVB spindulių, sukeliančių odos nudegimus, tiek nuo UVA spindulių, kurie skatina priešlaikinį odos senėjimą, pigmentacijos pokyčius ir didina odos pažeidimų riziką. Ir nors įprastos SPF priemonės nėra skirtos tiesioginei apsaugai nuo infraraudonosios, matomosios ar mėlynosios šviesos, kai kurios šiuolaikinės formulės papildomai praturtintos antioksidantais bei pigmentais (pavyzdžiui, geležies oksidais). Šios medžiagos padeda sumažinti oksidacinį stresą ir gali prisidėti prie pigmentacijos rizikos mažinimo, ypač esant ilgalaikiam matomosios ir mėlynosios šviesos poveikiui.

Daugelis nustemba sužinoję, kad dalis UVA spindulių prasiskverbia pro langų stiklą. Tai reiškia, kad oda UV poveikį gauna ne tik vaikštant lauke, bet ir dirbant prie lango, vairuojant automobilį ar leidžiant laiką šviesiose patalpose. Nors šis poveikis nėra toks intensyvus kaip tiesioginėje saulėje, ilgainiui jis gali prisidėti prie pigmentacijos ir priešlaikinio odos senėjimo. Būtent todėl rekomenduojama SPF naudoti kasdien, net jei didžiąją dienos dalį praleidžiate viduje.

SPF kremo nauda odai

Dažnai manoma, kad SPF kremas reikalingas tik per atostogas, tačiau kasdienis jo naudojimas yra viena efektyviausių priemonių pigmentacijos ir fotosenėjimo prevencijai. Apsaugos nuo saulės priemonės padeda apsaugoti odą nuo ultravioletinės spinduliuotės sukeliamų pažeidimų, įskaitant raukšlių formavimąsi, odos elastingumo mažėjimą, pigmentinių dėmių atsiradimą bei odos tekstūros pokyčius. Taip pat jos mažina ilgalaikę odos vėžio riziką.

Tyrimai rodo, kad didelė dalis matomų odos senėjimo požymių yra susiję su saulės poveikiu – manoma, kad apie 80 % priešlaikinio odos senėjimo (ypač raukšlių ir pigmentacijos pokyčių) yra nulemti ultravioletinės spinduliuotės, o ne vien natūralaus senėjimo proceso.

Daugelis mano, kad apsaugos nuo saulės kremas skaičius tiesiogiai didina apsaugą, tačiau skiriasi vos keliais procentinis:

• SPF 15 – blokuoja apie 93 % UVB spindulių;
• SPF 30 – blokuoja apie 97 % UVB spindulių;
• SPF 50 – blokuoja apie 98 % UVB spindulių.

Nors SPF 50 kremas teoriškai leidžia odai ilgiau išlikti apsaugotai, reali apsauga priklauso nuo daugelio veiksnių – saulės intensyvumo, prakaitavimo, maudymosi ir užtepto produkto kiekio. Todėl apsaugą nuo saulės būtina reguliariai atnaujinti nepriklausomai nuo pasirinkto apsaugos faktoriaus.

Teigiamas SPF poveikis odai

1. Stabdo raukšlių atsiradimą (fotosenėjimą) – ultravioletinė (UV) spinduliuotė yra vienas pagrindinių priešlaikinio odos senėjimo veiksnių. Ji skatina oksidacinį stresą ir aktyvina fermentus, kurie ardo kolageną ir elastiną – pagrindinius odos „statybinius“ baltymus. Dėl to oda palaipsniui praranda stangrumą, elastingumą, tampa plonesnė, atsiranda raukšlės ir odos suglebimas. Reguliarus SPF naudojimas padeda sumažinti šiuos procesus, nes apsaugo odą nuo UV sukeltų struktūrinių pažeidimų ir lėtina fotosenėjimo progresavimą.
2. Mažina pigmentinių dėmių atsiradimą – ultravioletiniai (UV) spinduliai aktyvina melanocitus – ląsteles, atsakingas už melanino gamybą. Normaliai melaninas atlieka apsauginę funkciją, tačiau esant ilgalaikiam ar intensyviam UV poveikiui jo gamyba tampa netolygi. Dėl to odoje atsiranda hiperpigmentacijos sritys – strazdanos, saulės dėmės (lentigo) ar melazma. SPF priemonės padeda reguliuoti šį procesą, mažindamos UV sukeltą melanocitų aktyvaciją ir pigmento kaupimąsi.
3. Slopina uždegimus, raudonį ir kapiliarų pažeidimus – UV spinduliuotė skatina uždegiminių mediatorių išsiskyrimą odoje, sukelia kraujagyslių išsiplėtimą ir didina odos reaktyvumą. Ilgainiui tai gali silpninti odos barjerinę funkciją ir prisidėti prie paraudimo, jautrumo bei kapiliarų išsiplėtimo ar trūkinėjimo. Tai ypač aktualu sergant rožine ar esant aknės uždegiminiams paūmėjimams. SPF kremo naudojimas padeda sumažinti UV sukeltą uždegiminį atsaką ir apsaugo odos mikrobiomą bei barjero vientisumą.
4. Sumažina odos vėžio riziką – ultravioletiniai (UV) spinduliai gali pažeisti odos ląstelių DNR, sukeldami mutacijas, kurios ilgainiui gali lemti odos vėžio išsivystymą (pvz., bazalinių ląstelių karcinomą, plokščialąstelinę karcinomą ar melanomą). Apsaugos nuo saulės priemonės veikia kaip fizinis ar cheminis barjeras, mažinantis UV spindulių prasiskverbimą į odą ir taip saugantis nuo genetinių pažeidimų kaupimosi. Reguliarus apsaugos nuo saulės naudojimas yra vienas svarbiausių prevencinių veiksnių mažinant odos vėžio riziką.

Mineralinis ar cheminis SPF kremas?

Apsaugos nuo saulės priemonės dažniausiai skirstomos į mineralines ir chemines:

• Mineraliniai filtrai, tokie kaip cinko oksidas ir titano dioksidas, dažnai rekomenduojami jautriai, sudirgusiai ar po procedūrų esančiai odai. Jie veikia kaip fizinis barjeras, atspindintis UV spindulius, pasižymi švelniu poveikiu ir paprastai yra gerai toleruojami.
  Kosmetikos sudėtyje mineraliniai filtrai žymimi kaip: Zinc Oxide (cinko oksidas), Titanium Dioxide (titano dioksidas).
• Cheminiai filtrai pasižymi lengvesnėmis tekstūromis, greičiau susigeria į odą ir dažniausiai nepalieka balto atspalvio. Dėl šių savybių jie dažnai tampa patogesniu pasirinkimu kasdieniam naudojimui, ypač po makiažu ar turint riebią, mišrią odą.
  Kosmetikos sudėtyje cheminiai filtrai žymimi kaip: Avobenzone (Butyl Methoxydibenzoylmethane), Octocrylene, Octinoxate (Ethylhexyl Methoxycinnamate), Oxybenzone (Benzophenone-3), Tinosorb S (Bis-Ethylhexyloxyphenol Methoxyphenyl Triazine), Uvinul A Plus (Diethylamino Hydroxybenzoyl Hexyl Benzoate).

Teigiamas UV spindulių poveikis odai

Nors ultravioletiniai (UV) spinduliai dažniausiai siejami su neigiamu poveikiu odai, saikingas jų kiekis gali turėti ir tam tikrų teigiamų efektų organizmui bei odos būklei:

• Saulės šviesa padeda mažinti stresą ir įtampą, gerina bendrą savijautą bei gali prisidėti prie nuotaikos gerinimo. Taip pat ji skatina protinę veiklą, didina energijos lygį ir bendrą gyvybingumo jausmą.
• Vienas svarbiausių UV spindulių privalumų – vitamino D3 sintezės odoje skatinimas. Šis vitaminas yra būtinas kaulų sveikatai, imuninės sistemos funkcijai bei bendrai organizmo pusiausvyrai palaikyti.
• Dėl poveikio imuninei sistemai saikingas UV spinduliavimas gali turėti teigiamą poveikį tam tikroms odos ligoms. Klinikinėje praktikoje pastebima, kad kontroliuojamas ultravioletinių spindulių poveikis gali pagerinti pacientų, sergančių psoriaze ar atopiniu dermatitu, odos būklę, sumažinti uždegiminius procesus ir ligos simptomų intensyvumą.

Mitai apie apsauginį kremą nuo saulės

Dažnai yra susiduriama su teiginiais apie kremą nuo saulės, kurie yra neteisingi:

1. SPF naudojamas tik vasarą – UVA spinduliai veikia visus metus, net debesuotomis dienomis. Oda yra veikiama saulės spinduliuotės net ir tada, kai saulės tiesiogiai nematome. Svarbu suprasti, kad UVA spinduliai prasiskverbia pro debesis ir langų stiklą, todėl jie veikia  odą tiek būnant lauke, tiek sėdint prie lango ar vairuojant automobilį. Būtent šie spinduliai yra vieni pagrindinių odos senėjimo veiksnių, nes jie skatina kolageno ir elastino irimą. Dėl šios priežasties apsauginis kremas nuo saulės nėra sezoninė priemonė – tai kasdienės odos apsaugos dalis, nepriklausomai nuo oro ar metų laiko.
2. SPF tinka tik jautriai odai – SPF reikalingas visiems odos tipams, nepriklausomai nuo jų jautrumo. UV spinduliai veikia tiek sausą, tiek riebią, mišrią ar normalią odą, todėl apsauga nuo saulės yra svarbi kiekvienam. Net jei oda nėra linkusi parausti ar greitai nudegti, ilgalaikis UV poveikis gali skatinti priešlaikinį senėjimą, pigmentinių dėmių atsiradimą ir odos barjero silpnėjimą.
3. SPF užtenka užtepti ryte – nors SPF kremo naudojimas ryte yra svarbus pirmasis žingsnis, vienkartinio užtepimo nepakanka visai dienai. Apsauginiai filtrai palaipsniui praranda efektyvumą dėl prakaitavimo, veido lietimo, natūralaus odos riebalų išsiskyrimo ar buvimo lauke. Rekomenduojama apsaugą nuo saulės atnaujinti maždaug kas 1,5–2 valandas, ypač jei daug laiko praleidžiate saulėje. Po maudynių, intensyvaus sporto ar gausaus prakaitavimo apsaugą reikėtų atnaujinti dar dažniau, net jei naudojama vandeniui atspari priemonė. Kasdienėje rutinoje, dirbant biure ar didžiąją dienos dalį praleidžiant patalpose, SPF kremą gali reikėti atnaujinti rečiau, tačiau ilgesniam buvimui lauke papildomas apsaugos sluoksnis yra būtinas norint išlaikyti  tinkamą  apsaugą.
4. Tamsiai odai SPF kremo nereikia – didesnis melanino kiekis suteikia natūralią apsaugą nuo saulės, tačiau neapsaugo nuo fotosenėjimo, pigmentacijos ar odos vėžio rizikos. Todėl SPF rekomenduojamas visiems odos fototipams.
5. Debesuotą dieną SPF kremo nereikia – debesuotas oras neapsaugo nuo UV spindulių. UVA spinduliai prasiskverbia pro debesis, todėl oda UV poveikį gauna net tada, kai saulės beveik nematyti. Dėl šios priežasties apsaugą nuo saulės rekomenduojama naudoti ne tik saulėtomis, bet ir debesuotomis dienomis.
6. SPF kremas trukdo pasisavinti vitaminą D – tai vienas dažniausių mitų apie apsaugą nuo saulės. Nors SPF kremas sumažina UV spindulių poveikį odai, kasdienėje aplinkoje organizmas paprastai vis tiek gauna pakankamai saulės spindulių vitamino D gamybai. Dėl to nerekomenduojama atsisakyti apsaugos nuo saulės vien tam, kad būtų gaunama daugiau vitamino D, nes neapsaugota oda patiria didesnę fotosenėjimo ir odos pažeidimų riziką.

Ar SPF kremas tinka visiems odos tipams?

Apsauga nuo saulės rekomenduojama visiems odos tipams – sausai, riebiai, mišriai ir normaliai. Nors UV spinduliai veikia kiekvieną odos tipą, SPF kremas turėtų būti parenkamas pagal individualios odos poreikius ir toleravimą. Kasdienis apsaugos kremo naudojimas padeda apsaugoti odą nuo priešlaikinio senėjimo, pigmentacijos ir UV spindulių sukeliamų pažeidimų. Skirtingiems odos tipams gali būti pasirenkamos skirtingos tekstūros, pavyzdžiui, lengvesnės riebiai odai ir labiau maitinančios sausai odai.

Kremas nuo saulės pagal odos tipą ir būklę

Riebi oda

• Lengvos, nekomedogeninės formulės
• Gelinės arba fluidinės tekstūros

Mišri oda

• Lengvos emulsijos arba fluidai
• Balansuojančios formulės, derinančios drėkinimą ir sebumo kontrolę

Sausa oda

• Drėkinantys ingredientai (hialurono rūgštis, glicerinas, keramidai)
• Kreminės, labiau maitinančios tekstūros

Normali oda

• Tinka dauguma plataus spektro SPF priemonių
• Lengvos kreminės arba fluidinės tekstūros

Jautri oda

• Mineraliniai filtrai (cinko oksidas, titano dioksidas)
• Bekvapiai, kuo paprastesnės sudėties produktai

Į aknę linkusi oda

• Lengvos, nekomedogeninės formulės
• Neapsunkinančios, porų nekemšančios tekstūros

Kiek kremo nuo saulės iš tikrųjų reikia tepti?

Net ir aukščiausią SPF turinti apsaugos nuo saulės priemonė nesuteiks visos apsaugos, jei jos užtepsite per mažai. Veidui ir kaklui rekomenduojama naudoti maždaug dviejų pirštų ilgio SPF priemonės kiekį.

Jei naudojate makiažą, nepamirškite, kad pudra ar makiažo pagrindas su SPF negali pakeisti atskiros apsaugos nuo saulės priemonės. Juose esantis SPF veiksmingas tik tada, kai produktas naudojamas gerokai didesniu kiekiu, nei įprastai tepama kasdieniam makiažui.

Kaip teisingai naudoti SPF kremą?

SPF visada tepamas, kaip paskutinis rytinės rutinos žingsnis (prieš makiažą, jei jį naudojate):

• Prausiklis
• Tonikas
• Serumas
• Drėkinamasis kremas
• SPF kremas

SPF būtina atnaujinti kas 1,5–2val., ypač būnant lauke. Tikriausiai kyla klausimas – kokį apsauginį kremą rinktis kasdienai? Kasdieniam naudojimui dažniausiai rekomenduojama rinktis ne mažesnį kaip SPF kremą 30. Jei daug laiko praleidžiate lauke, sportuojate ar vykstate atostogauti į saulėtus kraštus, verta rinktis SPF kremą 50. Svarbu suprasti, kad didesnis SPF skaičius neatleidžia nuo būtinybės atnaujinti apsaugą. Tiek SPF kremas 30, tiek SPF kremas 50 veikia efektyviausiai tik tada, kai naudojami pakankamu kiekiu ir reguliariai atnaujinami.

Ar SPF pakanka makiažo priemonėse?

Nors daugelis makiažo pagrindų, BB, CC kremų ar pudrų turi SPF apsaugą, dažniausiai jų nepakanka. Norint pasiekti ant pakuotės nurodytą apsaugos lygį, reikėtų naudoti gerokai didesnį produkto kiekį nei įprastai naudojama makiažui. Dėl šios priežasties rekomenduojama SPF kremą naudoti kaip atskirą priežiūros žingsnį, o SPF makiaže vertinti kaip papildomą apsaugą.

SPF kremų rekomendacija pagal odos tipą ir būklę

Riebi ir į aknę linkusi oda

• Riebiai ir į aknę linkusiai odai svarbiausia rinktis lengvos tekstūros, nekomedogenines SPF priemones, kurios neapsunkina odos ir neprovokuoja porų užsikimšimo. Tokie produktai dažnai padeda kontroliuoti sebumo išsiskyrimą ir mažina blizgesį dienos eigoje.

Sausa oda

• Sausai odai labiausiai tinka SPF priemonės, kurios ne tik saugo nuo UV spindulių, bet ir papildomai drėkina. Tokiuose produktuose dažnai naudojami ingredientai, tokie kaip hialurono rūgštis, glicerinas ar keramidai, padedantys palaikyti odos drėgmės balansą ir komfortą visą dieną.

Jautri oda

• Jautrios odos būklei rekomenduojama rinktis mineralinius SPF filtrus (cinko oksidą, titano dioksidą) bei minimalistinės sudėties, bekvapes priemones. Tokie produktai padeda sumažinti sudirginimo riziką ir užtikrina švelnią, bet efektyvią apsaugą.

Mišri oda

• Mišriai odai tinka lengvi fluidai arba emulsijos, kurios subalansuoja skirtingas odos zonas – drėkina sausesnes vietas ir padeda kontroliuoti riebalavimąsi T zonoje.

Normali oda

• Normaliai odai tinka dauguma plataus spektro SPF priemonių, todėl pasirinkimas dažniausiai priklauso nuo individualių poreikių – ar norima lengvesnės, ar labiau drėkinančios tekstūros.

Pabaigai

Tinkamai parinkta apsaugam nuo saulės gali padėti sumažinti pigmentacijos, jautrumo ir priešlaikinio odos senėjimo riziką.

---

Jei nežinote, kuris SPF kremas geriausiai tiktų jūsų odai, užpildykite nemokamą odos testą – pagal jūsų odos būklę pateiksime individualias rekomendacijas.